paskutina

paskutinà sf. sing. (4) žr. paskutinioji 2: Jam paskutinà artinasi NdŽ.

◊ ant paskutinõs galų gale, galiausiai: Ėmė vėl visaip gąsdyt, o an paskutinos tai užleido jį vandeniu BsV295.

iš paskutinõs Skr

1. iš visų jėgų, labai stengiantis: Iš paskutinõs storokis gauti valgį, drabužį J. Iš paskutinos rinko pagelbą vyrui V.Piet. Ji (žiurkė) ginasi iš paskutinõs J.Jabl. Eina in darbą iš paskutinõs Pkn. Aš iš paskutinõs jam stengiuos kuo geriausiai padaryt, o jis man nė bumbt Žvr. Darysiu iš paskutinõs, kad tik iš skolų išbrist Gs.

2. kiek lėšos, išgalės leidžia: Ale jau čia iš paskutinos tas žmogelis surengė veselką, pasiprašė aplinkinius BsPIII205.

lig (iki) paskutinõs visiškai: Lig paskutinos sunaikino tą gražų sodžių Rp. Parėdai dargino iki paskutinos jų bjaurius veidus Bs.